VILNIAUS POKERIS
BUVO
BUS
GALĖTŲ BŪTI

Kviečiame kartu su mumis pasinerti į gaveliškąjį Vilnių ir tą pasaulį, kurį aprašo ir nagrinėja rašytojas. Mes jį interpretuojame: užfiksuojame, kas aktualu mums. Tai subjektyvu. Tačiau žadame intriguojančią kelionę, prasidėjusią jau 2018 m. spalio 8 d. nuo festivalio „Muzika erdvėje“. Toliau ji tęsis audiovizualiniu spektakliu, vėliau – išskirtiniais maršrutais ir ekskursijomis po sostinę bei visu tuo, kas gims pakeliui.
Projektas VILNIAUS POKERIS, įkvėptas garsiojo Ričardo Gavelio romano, kviečia ieškoti, mąstyti, pažinti ir suprasti. Savo dabartį, praeitį ir ateitį. Miestą, kuriame gyveni; šalį, kurios pilietis esi. Save ir savo alter ego. Baimes, troškimus ir savo prasmę. Žmones, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi, ir tuos, kurie niekada netaps.
Mūsų žaidimų aikštelė – Vilnius. Jis gyvas, savyje sukaupęs amžių išmintį ir patirtį, visa, kas buvo, bus ir galėtų būti. Naujieji mitai gimsta Vilniaus pokerio pasaulyje.

VILNIAUS POKERIS
BUVO BUS GALĖTŲ BŪTI

Kviečiame kartu su mumis pasinerti į gaveliškąjį Vilnių ir tą pasaulį, kurį aprašo ir nagrinėja rašytojas. Mes jį interpretuojame: užfiksuojame, kas aktualu mums. Tai subjektyvu. Tačiau žadame intriguojančią kelionę, prasidėjusią jau 2018 m. spalio 8 d. nuo festivalio “Muzika erdvėje”. Toliau ji tęsis audiovizualiniu spektakliu, vėliau – išskirtiniais maršrutais ir ekskursijomis po sositinę bei visu tuo, kas gims pakeliui.
Projektas VILNIAUS POKERIS, įkvėptas garsiojo Ričardo Gavelio romano, kviečia ieškoti, mąstyti, pažinti ir suprasti. Savo dabartį, praeitį ir ateitį. Miestą, kuriame gyveni; šalį, kurios pilietis esi. Save ir savo alter ego. Baimes, troškimus ir savo prasmę. Žmones, kurie tama mūsų gyvenimo dalimi, ir tuos, kurie niekada netaps.
Mūsų žaidimų aikštelė – Vilnius. Jis gyvas, savyje sukaupęs amžių išmintį ir patirtį, visą, kas buvo, bus ir galėtų būti. Naujieji mitai gimsta Vilniaus pokerio pasaulyje.

Jūs galite mums padėti. Mes galime jus nustebinti.
Paremkite projekto įgyvendinimą ir gaukite išskirtinių dovanų!
APIE

Kaip pats Ričardas Gavelis yra sakęs, „tarybiniais laikais aš buvau vos vos pakenčiamas“. Tikrojo pripažinimo jis sulaukė, kai buvo išleistas romanas „Vilniaus pokeris“. Spalvinga asmenybė, kurios vien „rašytoju“ nepavadinsi. Griežtai atsisakydavęs valstybinių užsakymų, geriau rašydavo „į stalčių“, nors tai reiškė skurdesnį gyvenimą.
Turbūt žymiausias Ričardo Gavelio romanas ir vienas ryškiausių postmodernizmo pavyzdžių lietuvių literatūroje. Vieno prancūzų kritiko pavadintas délires lituaniens – lietuviškaisiais košmarais. Išleistas prieš 30 metų, aktualus ir šiandien.


„Senamiesčio kryžkelė kvepia senu krauju ir sirpia neapykanta, žydiška meile ir lenkišku honoru. Senų rūmų vietoje užgrioztas namas skleidžia daugybę kvapų, bet jie nenugali seno vyno, tauro kepsnio bei pragaištingo aukso kvapsnių“, – toks yra gaveliškas Vilnius.
APIE

Kaip pats Ričardas Gavelis yra sakęs: „tarybiniais laikais aš buvau vos vos pakenčiamas“. Tikrojo pripažinimo jis sulaukė, kai buvo išleistas romanas „Vilniaus pokeris“. Spalvinga asmenybė, kurios vien „rašytoju“ nepavadinsi. Griežtai atsisakydavęs valstybinių užsakymų, geriau rašydavo „į stalčių“, nors tai reiškė skurdesnį gyvenimą.

Turbūt žymiausias Ričardo Gavelio romanas ir vienas ryškiausių postmodernizmo pavyzdžių lietuvių literatūroje. Vieno prancūzų kritiko pavadintas délires lituaniens – lietuviškaisiais košmarais. Išleistas prieš 30 metų, aktualus ir šiandien.

„Senamiesčio kryžkelė kvepia senu krauju ir sirpia neapykanta, žydiška meile ir lenkišku honoru. Senų rūmų vietoje užgrioztas namas skleidžia daugybę kvapų, bet jie nenugali seno vyno, tauro kepsnio bei pragaištingo aukso kvapsnių,“ – toks yra gaveliškas Vilnius.
APIE

Kaip pats Ričardas Gavelis yra sakęs: „tarybiniais laikais aš buvau vos vos pakenčiamas“. Tikrojo pripažinimo jis sulaukė, kai buvo išleistas romanas „Vilniaus pokeris“. Spalvinga asmenybė, kurios vien „rašytoju“ nepavadinsi. Griežtai atsisakydavęs valstybinių užsakymų, geriau rašydavo „į stalčių“, nors tai reiškė skurdesnį gyvenimą.
Turbūt žymiausias Ričardo Gavelio romanas ir vienas ryškiausių postmodernizmo pavyzdžių lietuvių literatūroje. Vieno prancūzų kritiko pavadintas délires lituaniens – lietuviškaisiais košmarais. Išleistas prieš 30 metų, aktualus ir šiandien.


„Senamiesčio kryžkelė kvepia senu krauju ir sirpia neapykanta, žydiška meile ir lenkišku honoru. Senų rūmų vietoje užgrioztas namas skleidžia daugybę kvapų, bet jie nenugali seno vyno, tauro kepsnio bei pragaištingo aukso kvapsnių,“ – toks yra gaveliškas Vilnius.