1-000-123-4567
email@i-create.com

„Vilniaus pokeris“, išleistas 1989 metais, – bene žymiausias R. Gavelio romanas ir vienas ryškiausių postmodernizmo pavyzdžių lietuvių literatūroje.

APIE

ROMANĄ

VILNIAUS
POKERIS

Vieno prancūzų kritiko pavadintas délires lituaniens, lietuviškaisiais košmarais, romanas pasakoja pagrindinio veikėjo Vytauto Vargalio istoriją, atsiskleidžiančią vėlyvojo sovietmečio ir brežnevinio sąstingio fone.

Filosofija, simbolizmas, visuomenės kritika – jei jums norisi atrasti lietuvišką Joyce, Kafką, Kamiu arba Dostojevskį, skaitykite šią knygą.

Knyga „Vilniaus pokeris“ yra laikoma viena pirmųjų ir iki šiol atviriausių bei nuosekliausių sovietinės politinės santvarkos kritikų. Kai 1987-aisiais Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo įvyksta mitingas, pareiškęs, jog Lietuva prie Sovietų Sąjungos prisijungė ne savo noru, R. Gavelis rašo savo didįjį kūrinį, kaip jis teigė, „į stalčių“. Vėliau rašytojas pasakos, kad rankraštį reikėjo kruopščiai slėpti, todėl sunku įsivaizduoti, kaip tokį kontraversišką tekstą galiausiai pavyko išspausdinti 1989 metais. Tačiau „Vilniaus pokeriui“ pasirodyti geresnio laiko ir negalėjo būti.

Romano siužetas sukasi apie Vytautą Vargalį, bibliotekoje dirbantį programuotoją, buvusį tremtinį ir partizaną, jo meilę Lolitai bei tragišką jos baigtį. Literatūriškai unikaliu romaną daro jo struktūra – ta pati istorija pasakojama keturių skirtingų veikėjų. Keturis pasakotojus jungia Vargalio gyvenimo reflektavimas.

Kaip jūs leidot, kad Lietuvos neliktų?

Tokie mirusios motinos žodžiai skamba pagrindinio „Vilniaus pokerio“ herojaus galvoje; svarstymai apie Lietuvos okupaciją, praeitį ir dabartį kartojasi visame romane.

Pirmasis „Vilniaus pokerio“ tiražas kaipmat išperkamas, išleidžiamas antras. Iš viso per 2 metus parduodama 85 000 egzempliorių, mažai žinomo rašytojo pirmasis romanas tampa populiariausia 1990 m. knyga. Ją skaito visi, tiesa, ne dėl literatūrinio naujumo ir politinių debatų, o dėl neregėtai atvirų erotinių scenų. Kalbama, jog nukopijuotos skandalingo romano ištraukos tuo metu buvo pardavinėjamos Gariūnų turguje kartu su pornografija.

„Vilniaus pokeris“ sukelia perversmą lietuvių literatūroje, kurioje dominavo poezija, o ne proza, kaimas, o ne miestas, jausmai, o ne intelektas. Nors Gavelis toks populiarus, jog KGB įtars jį tapsiantį vienu Sąjūdžio vadų, valstybėje perversmas prasideda su dainuojančia revoliucija, Justino Marcinkevičiaus eilėraščiais ir miniomis mitinguose – priešingai „Vilniaus pokerio“ pasauliui, kuriame veikia kritiškai mąstantis, nuo minios besišalinantis individas.

Šiandien „Vilniaus pokeris“ jau yra tapęs kultiniu romanu, kartojami jo leidimai, šiuo metu aktyviai remiami vertimai į užsienio kalbas.